Tu lankei,
baltas angele,
mano sapnus
ir tiek daug
man šviesos pažadėjai –
ir kas buvo, ir kas tiktai bus,
atskridai it sparnais balto vėjo.

Man dingojos
pasauliai kiti – 
pilnas spindesio
dieviškas rojus,
bet ir vėl tu,
gyvenime, burtą meti,
baltas angelas tirpsta pamojęs.

Tu lankei,
baltas angele,
mano sapnus,
man į širdį  troškimų prisėjai,
bet diena
vėl kaip buvus nubus,
o sapnai vėl išskris tartum vėjai.