Moteris  eina basa,
Kojomis žemę vos liečia,
Tobulo kūno dvasia
Jos siluetą apšviečia.
 
Medžio kamieną  žaltys
Apsivyniojęs ištyžta,
Užmuša jį spindulys,
Prakeiksmo pančiai  išnyksta.
 
Moteris eina laisva,
Jokios apgaulės neliečia,
Meilės pilna krūtine,
Lyg ryto saulė šviečia.
 
Palaiminta būk, Moterie,
Ir Tavo darbai kasdieniniai,
Lenksis Tau žemės žmogus
Ir pasiliks amžinybėj.