Pro medžio šakeles nukris
Dar vienas spindulys –
Geltonas šiaudas.
Prie lango rymo moteris
Ir vėją ten –
Kažkur už vartų –
Gaudo,
Kažkur už kelio, už laukų,
Už miško, upės,
Gal už amžinybės...
 
Šalia žilų, žilų plaukų
Pasaulis menkas toks atrodo
Ir sunykęs,
Toksai, kurį nešies delne,
Širdy nešies –
Lig atdūsio, kol užsimerksi...
 
Ak, motin, auginai mane,
Ak, motin, išėjau...
Žadėjau garsiai
Sugrįžt kokiu kadais matei,
Kai tavo rankos dieną-naktį lopšį supo...
 
Dūlėjo namo pamatai,
Dūlėjo tvoros, vartai...
 
Tiktai lūpos,
Tik tavo lūpos maldą vis
Kartojo dar tą pačią ir tą pačią...
Akys
Norėjo praeitį pavyt,
Bet netgi Viešpats, kaip pavyti ją, nesakė...
....................................................................................
 
Ak, motin, dar sugrįšiu aš,
Sugrįšiu toks,
Kurio tu visą laiką laukei –
Pabelsiu tau į langines...
Tačiau jau ant langų užuolaidos užtrauktos...