Truputį
Truputį saulės per karštos
mano neplačių pečių pavėsy...
Truputį debesų pilkų lietaus,
kai netelpam abu po skėčiu...
Truputį dėmesio gal per mažai,
kai Tau labiausiai šito reikia...
Truputį žodžių, ištartų ne taip,
kurie ir vėl privers Tave tylėti...
Truputį, jau sakai, geliu per daug,
ir taip nebėr kur jų pamerkti...
Truputį šypsenos, gal kiek kvailos,
dažnai nebežinai, ką Tau patarti...
Truputį gal per daug svajų,
kuriom norėjau su Tavim pasidalinti...
Truputį to, truputį kito, o visgi
gal ir Tu teisi, nemoku aš Tavęs mylėti...
Truputį gal kiek per mažai drąsos,
kad aš už visa tai galėčiau sau atleisti...