Samanėlė išvaroms iš kaimo bibliotekos Skiriu Lulū
Pašaukimą imt
ir skaityt
Samanėlė jauč nuo mažumės.
Kol lentynoj rikiuoj:
skaityts, neskaityts
steb Samanėlę didžioji
vaiduoklė Lulū.
Oro giliau įtraukus
reikalauj: – eik namo!
Anei paukščio, nei garso
tokioj gūdumoj
kam išvaryt?
Didžioji Lulū gyvenimą
taip gadin!
Dieną brūžin šepečiu
ir skelb prisakymą pirmą:
– nenešt purvo!
Antras prisakyms:
– eit namo!
Tempia naktim
šniūrą virš stalo, džiūn
apatiniai, rašals,
žodžiai visokie.
Didžioji Lulū žino
tikruosius namus pasieks
danguj. Ji didelė,
o pasaulis aplink
toks susitraukęs ir mažs.