Sutverk man širdį klusnią ir nuolankią,
           kad sekčiau Viešpatie tiktai Tavim                   
ir Tavo meilę iki skausmo brangią
           dalint išmokčiau atvira širdim –

ir netausočiau, ką man veltui duodi –
           grąžinčiau Tau, mylėdamas kitus
Tavąja meile, teikiančia paguodą
           ir viltį, atveriančią tuos siaurus vartus,
 
kuriais Tu pats esi ir kantriai lauki
           kiekvieno mūsų – o taip pat manęs –
nedelsk tik Viešpatie – širdim pašauki
           ir iš tamsos, kur nėr Tavęs, išvesk
 
pro tuos vartus – ir širdį man nuolankią
           sutverk, kad sekčiau vien tiktai Tavim             
ir meilę Tavo iki skausmo brangią
           dalint kaip Tu išmokčiau atvira širdim.