mamos delnas

užmerk akis...
lai tamsa bylos
tau paslaptis voratinkliais užklotas,
kurias palydi vėjų kuždesiai...
ar tu girdi
lietaus lašelių puotą
lyg šaltu blizgesiu pasidabruotą,
kurios verpetuos šėlsta vėtrų sūkuriai...
neatsimerk...
užklok akis blakstienom,
paremk skruostuką delnu,
padėk galvelę priegalvin švelniai...
panirk sapnan,
klajok tenai,
kur miego pusnys kviečia 
regėt kažką, ką mato tiktai dievo angelai...
užmik, vaikeli mano...
jau už lango
žvaigždžių skraiste apsigaubė naktis...
sapnuok saldžiai –
kad saugiai pasijustum,
mama tau ranką savo delne palaikys...                                                   
Rasojimas