* * *
Berželiai linko, berželiai sviro,
Keliavo pilys padebesiais,
O už šilojų tamsiųjų girių
Karaliai jojo vėjų arkliais –

Žydėjo pienėmis jų karūnos,
Aitriai kvepėjo mėtos rudens,
Žalios ugnelės bėgiojo liūnuos –
Karaliai meldė juodo akmens

Jų atminimui virst mėnesiena
Virš Laiko Marių klosčių sunkių –
Jojo karaliai vakarą vieną
Virš sutemos žaliųjų akių,

Berželiai linko, berželiai sviro,
Keliavo pilys padebesiais...


                    * * *
Tėviškės berželiai, Tėviškės beržai,
Į žydrynę kyla jūra ir šilai –
Paukščių takas kerta dangų įstrižai –
Žvaigždės pamojuoja... karčiuos angelai

Jūsų gintariniuos su plaštakėm miega,
Liūdesys apraizgęs mėnesio ragus...
Oi, kaip tyliai krenta į žvaigždynų sniegą
Rudeninio lapo gestantis medus!

Oi, kaip graudžiai rauda debesų motulė
Tų lapelių jūsų lyg sparnai drugių –
O ant dirvonėlio vien šešėliai gula
Praeities artojų ir vilties rugių,

Tėviškės berželiai, Tėviškės beržai,
Į žydrynę kyla jūra ir šilai...