kasdien vis truputį arčiau
tavųjų lūpų parabolių
duslaus odos kvapo
vangaus skaistumo apmirusiam žvilgsny
tavojo krūpčiojimo ir
pašauto paukščio spurdėjimo
svetimuos delnuos prirakinto

kasdien vis arčiau
be maldų ir vargonų
be perrėžtų dilbių patetikos
nerti gilyn link
paskendusių sielos salynų
link tavųjų bermudų penkiakampių
nerti gilyn iki taurės dugno
ir rasti daugiau nei vien tuštumą
nei vien skaidrumu aprasojusį lašą

vis arčiau nepasiekiamo
neapglėbiamo
neišmylimo
vis arčiau po milimetrą tolstant
per šviesmetį mirksniui priglundant
amžinybei purenti pagalves