Susuko mama giją balto siūlo
Paskui sukarpė, dailiai išpureno
Ir nieko nebevijusi į špūlę
Lyg piešiny ant plono porceliano

Padraikė užkūty baltais krūmokšniais
Ir su saulėlydžio šviesa sumaišius
Be mokslų didelių, kaip moka
Padangių gerą plotą apipaišė

Tvarkos jokios, tik tumulai puriausi
Į rausvumą krebždėdami įmirko
Saulėlydis vis švarino ir prausė  
Kol rasomis šilti laukai pravirko

Paskui žolė po truputėlį kėlės
Apipūsta šešėlių begalybės
Ir lauko beržas savo grakščią sielą
Padangėj pakabino ir sužibo

Išsišiepė ligi ausų šilojai
Ant tvenkinio ramybės užsikvempę
Nuo kaimo šunės tolį tamsų lojo
Ir kivykiavo nenurimus pempė