vogčiomis
tarsi svetimą knygą
tu mane atkakliai vis skaitai....
vartai puslapius
vieną po kito,
tarp eilučių įžvelgdamas tai,
ko kiti manyje neatrado,
tai, kas uždrausta tūno giliai...

iš toli, vis stipriau...
ir beveik įžūliai
lieti sielą jautriais aistros pirštais....
drąsios frazės... karšti pažadai –
jie klampina
lyg sirupas tirštas...

tu artėji... bijau..
ateities nežinau...
ir slepiuos už nuvalkiotų frazių,
savo sumaištį skydu cinizmo dangstau,
nors žinau –
greitai krisiu bedvasė...

aš ginuos nuo tavęs...
o galbūt nuo savęs?
aršiai svaidaus pigiom banalybėm...
atsakai tu beribio švelnumo bangom...
skęstu aš...
jausdama – pasiduodu galybei...
--------------------------------------------
nuginkluota žodžiu,
tiktai vieno prašau...
atkaklumo jėgos nugalėta –
į vergiją neimk
ir grandinių nedėk,
mums skirtinga lemtis pažadėta...