Nakties ramybė susitelkė virš
Ūkanotų miesto stogų,
O aš kartu su ja grįžti ketinu
Atgal miglotu skersgatvio takeliu
Palaistyt orchidėjos prie tavo langų.
Rudenėjantis oras vėsus,
Pamažu budina ryto gaisus,
Lediniais fėjos pirštais tapydamas
Gyvybės fragmentus švelnius...
Praverki tarp užuolaidų mažą plyšelį –
Atiduosiu tau savo mintis, jausmus.
Negreit nakties ramybė susitelks virš miesto stogų,
Pas tave grįžti nenoriu,
Iš naujo pamilti neketinu.