Lygiam vandens paviršiui tingūs raibuliai
Ir blyksniai mėnesienos tartum auksas...
Tyla virš ežero. Atrodo, neseniai
Čia lakstėme basi... Naktis dar klauso
 
Pritilusių balsų viltis ir svajones,
Kurios lyg aidas dar ore plevena.
Vaikystė ir jaunystė liko... Kur nuves
Nuklotas lapais takas? Kelias mano
 
Pasisuka nauja kryptim – rudens lietum,
Dabar jis girdo mūsų gimtą žemę.
Kiek laiko, metrų, kilometrų liko mums?
Jau paukščiai išskrenda. Gamta taip lemia.