Tavo žvilgsnis gilus ir paslaptingas,
O mintis tiesi, lyg peilio ašmenys,
Ir atrodo, kad nieko  nestinga,
Kad pavaldūs tau visi rašmenys.
 
O koksai platus pasirinkimas,
Sukasi visokios keistos mintys,
Galima atsižadėt Tėvynės,
Netgi pavardę pakeisti.
 
Žeidžiantis abejingumas,
Šaltas, bukas  vario spindesys,
Toks aštrus ir it akmuo kietumas
Visą tavo grožį suardys.
 
Tik kai pasibaigs šis ligotumas,
Iškreipto šešėlio atspindys,
Tau primins, koks nuodėmės saldumas
Ir  kokia kaltės našta sunki.
 
Bus labai prasmingas sugrįžimas
Į save po begalės skausmų,
Niekad neišsižadėk Tėvynės,
Vardo, pavardės, tikrų jausmų.