Svarbu,
kad žodžiai
būtų šiandien ištarti,
kad skristų
arba tyliai eitų,
kad būtų
ta kalba
visai arti,
lyg ne kažkam,
o tau krūtinė geltų,
kad dar kalbėtum
su žmogum
arba su vėjais – vienas Dievas žino,
nors nėr jokios prasmės,
tik, rods, lipi dangun,
ir širdį ašara tau atrakina.