Iš manęs neatimkit nakties! Ji – man viskas.
Tai ramybė, svajonė širdies, tai daina.
Aš kvėpuoju tavim, gyvenu, žvaigždėm tviskant
Nakties platumoj. Ištirpstu tavyje
 
Kaip upelis, įbridęs į jūrą beribę,
Kaip pavasario vėjas, paklydęs žieduos.
Tu kalbėk su manim... Tirpsta juodosios ribos,
Greitai saulė pabudus ir vėl spinduliuos.
 
Ir manęs išklausyk. Daugel metų tylėjau,
Nedrįsau išsakyti slapčiausių minčių.
Tu užbūrei mane. Aš lengva tarsi vėjas,
Bėgu aš, ne – skrendu ligi pat debesų.
---------------------------------------------------
Tu kalbėk su manim. Aš klausysiuos lig ryto.
Man kalbėk ir kalbėk... Aš užmerkus akis...
Šnaresys ir šešėliai pradingo priklydę,
Liko aidas nakties ir užgimus viltis.