Štai slenkstį peržengėm į naują laiko rūmą,
Kas bus juose, atspėti dar sunku.
Vieni juokauja, kad sutiksim vištų būrį
Su išdidžiu, ryškiom spalvom gaidžiu.
 
Ar maža ko juose matyt gyvenant teko,
Svarbiausia —  eiti drąsiai, nepaklysti,
Neišsigąsti šmėklų, tupinčių prie tako,
Meilę gimtinei, žmogui išlaikyti.
 
Žinau,
Nelengva bus, kada kiekvieną rytą
Blogiau už darganą užgriūna suvestinės,
Kiek daug nelaimių žemėj padaryta
Arba kad vėlei siautėjo bepročių minios.
 
O taip norėtųs Lietuvą dažniau matyti
Bekylančią gyvenimui naujom sodybom,
Laukais ir žmonėmis, kurie gerumu švyti,
Viena tauta be pykčio, keršto ir pavydo.
 
..............................................
Dievas pavasarį atsiųs, tikrai atsiųs,
Sodus nubers baltais žiedais.
O mes net ir per gaidžiui skiriamus metus
Tėvynę puoškime darbais.