Kas geriau – rusenti žarija
kantriai, nuobodžiai ir ilgai,
ar suspindėti, nuskambėti šventiniu saliutu
akimirkai trumpai?

   Jei galėčiau – rinkčiausi žariją.
Vienišas keleivis pro šalį eidamas gal prisės,
įpūs beblėstančią, užmes sausuolį,
atšildys sužvarbėjusias rankas ir paliks toliau rusenti...
    Tai gal prasmingiau, nei trumpalaikė šventė?..

    O gal geriau – nušvisti saliutu ryškiom spalvom,
pažerti spiečius žiežirbų per dangų,
nuaidėti, nugriaudėti nuo horizonto iki horizonto
ir be pėdsako išnykti...
   Tai gal įspūdingiau, nei iš lėto degti, rusenti, smilkti?..

    Jei galėčiau rinktis...