Potėpis

Nuo ribos
Lig ribos
Atsivėręs pojūtis ramina:
Iš tamsos
Link šviesos – – –
Ultramarinas, ultramarinas...

Kai pasklis
Virpesys –
Proto gyvybės aidus garantas,
Šviesokrytis
Lankys:
Ir žvaigždės –
Neamžinos – krenta...

Jos vis kris
Naktimis,
Paukščių taką svajonės kol mina!
Nuostabus
Fonas bus – – –
Ultramarinas, ultramarinas...  

Gimtis

Ir
Susilieja
Svetimi pasauliai,
Plevena sueities varsa...
Tik
Stebintiems
Atrodo – nieko naujo
Ir kad jokios prasmės nėra

Į
Būtį jauną
Dėl menkiausio ryškio
Sudėt ties meilės ir vilties!
– – – – – – – – – – – – – –
Taip
Tamsiai pjauna
Šalčio replės blyškios,
Kol saulė rankų neišties...

O pulsarai blyksi...


Kauno klinikų palatoje
2016 gruodis