tau duočiau savo laiko dovanų –
pasiųsto man beveidės amžinybės,
dalinančios metus keistu saiku,
įteisinančiu juodą nelygybę...
tas laiko matas mums nepavaldus,
tik kupinas neįveiktos galybės –
vieniems atseikėja dosnius metus,
kitiems tik blyksnį Visatos platybėj...
tas saikas iš akimirksnių trumpų,
prabėgančių minučių beprasmybės,
jis sklidinas neišjaustų dienų
ir metų vėjais paleistų gausybės...
pajauski laiką tarp savų delnų,
nes tirpsta jis nesumeluotoj kasdienybėj,
tau dovanodamas be išlygų  jokių
pasaulio suvokimo galimybę...
--------------------------------------
dalinčiaus su tavim savu laiku...
bet negaliu pakeisti realybės, –
aš negaliu tau duoti laiko dovanų –
nelemta mums pavyti begalybės...