Praėjo metai šešeri
Nauji –
Kas kartą naujos, šviesios viltys...
 
Dėkoju, kad mane turi,
Vis dar turi...
 
O juk galėjai išdalinti,
O juk galėjai atiduot
Kaip seną ir nereikalingą rūbą,
Nes jau pasibaigė ruduo..
.
Lietaus lašai sustingo tau ant lūpų
Ir žodžių jau nebegirdžiu,
Nes negali man jų daugiau ištarti...
...........................................................................
 
Bet po Gyvenimo Medžiu
Ant balto sniego
Lieka tavo pėdos baltos, baltos...