Tik neužgeski, kelrode žvaigždele,
Tik nenuskęsk gelmėje debesų,
Neras žmogus teisingo žemėj kelio
Be tavo šilumos ir spindulių.
 
Klaidūs takai keleiviui būna girioj,
Bet dar klaidesnės kartais miesto gatvės,
Kada viens kito tarsi vilko bijo
Ir kenčia glėbyje slogios vienatvės.
 
Nuvesk kiekvieną, kur baltieji bokštai,
Kur vario varpas net per rūką šaukia:
Ateikit tie, kurie ramybės trokštat,
Ateikite visi, visų čia laukia!  
 
Tik neušgeski, kelrode žvaigždele,
Sužibus piemenėliams šventą naktį,
Nušviesk kelius, mažiausiąjį takelį,
Padėk gerumą, tiesą, meilę rasti.