Išsiskyrimo valanda atėjo
Nelyg jaunamartė – tyki ir nuolanki.
Vėsoka. Liūdna. Juk dabar nebetenki
Kažko daugiau negu rugpjūčio vėjo,
 
Kažko daugiau, negu akių ar žodžių,
Kai vasara dar suposi žaliuos laukuos...
Juk iš tiesų ne tu ir net ne aš renkuos
(Tik – abejonės... Jei tave tai guodžia),
Bet renkasi likimas išprotėjęs.
 
O gal jisai yra teisus? Vis liečias
Į lango drėgną stiklą įremta kakta,
Stengiesi užsimerkti – gal ta valanda
It grūdas jau seniai sudygęs kviečio?
 
Ir dar bijai – net amžinybė nyksta,
O susitaikymas – tarytum užmarštis...
Sau nemeluok – giliai giliai viduj niršti
Sugniaužus kumšty dieną vakarykštę...
............................................................................
 
Išsiskyrimo valanda atėjo.
Kviečia...