Artėja NAUJIEJI,
įsileiskime juos į savo būtį, prisijaukinkime, susidraugaukime,
juk ne vieną dieną teks kartu prabūti...

    Visko patirsime – ir švenčių, ir liūdesio, ir nerimo.
Kaupsime, dėliosime kaip nuotraukas akimirkas šviesias,
kurias norėsis prisiminti, pakartoti.

    Bet bus dienų ir tokių, kai stengsimės kažką pamiršti,
paslėpti kuo giliau arba tiesiog išmesti į konteinerį spalvotą...

    Tik į kurį?

    Juk viską šiais laikais rūšiuojame –
net ir draugus, kaimynus, gimines, jausmus...
Gal ir gerai, gal tapsime švaresni prieš save ir prieš kitus.

    Svarbiausia – prieš save apsivalyti ir prieš ateinančius Metus,
kurių taip laukiame, skaičiuodami senųjų besibaigiančias dienas
tarsi paskutinius grašius prieš naują atlygį...

    Vėl viliamės, svajojame, kad jis bus solidesnis ir svaresnis,
kad jo užteks ne tik realybę išmaitinti, bet ir svajonę pamaloninti
ir visad alkanai taupyklei liks...

    Tikėkimės, kad taip ir bus...

    Taip ir bus!