Kalėdos tuoj

Kalėdos tuoj...
Kam juodos, o kam baltos –
Priklausomai nuo to, kaip gyveni.
 
Naujieji greit...
Tik gruodis nori gerti
Parimęs svirtim metų šuliny.
Vandens kibiras –
Sąskaitos susemtos,
Pakelt gali –
Ledinis bus vanduo.
O naktimis, kai gūdžiai ima temti,
Mėnulio atšvaitą regi...
 
Kartot
Vis noris pačiam sau, kad jis netikras –
Tereik sudrumst paviršių –
Subyrės...
Tačiau vanduo lygus, lygus it stiklas,
Nes metų tu beviltiškai gailies.
 
Kalėdos tuoj...
Saliutai ir žvakutės –
Kam Kristus gims, o kas tiesiog atšvęs...
 
Tu neskubi –
Ilgiau norėtum būti
Ir dar truputį pasiilgt savęs.
Todėl kali į svirtį vinį plieno,
Kad nepakiltų, kol mėnulis nusileis...
 
Bet sviedė sniego gniūžtę vandenin kažkas...
.....................................................................................
 
Ak, ne tu vienas –
Kalėdos juk –
Ir Viešpats tai atleis...
kaip lietus