Išrėksiu į tylą purslais
Sudaužyta į krantą,
Užslinksiu šešėliu ant sienos
Tuščiam kambary.
Pavogsiu kai ką –
Juk man vagiliauti nulemta...
Imu, kas ne mano, ir keista –
Jaučiuosi teisi.
 
Nereikia – turėki kišenėj
Paslėpęs monetą,
Sumaigytas, saldžias
Pirmųjų žiedų uogeles...
O man mintyse – kitas laikas,
Neatrastos vietos
Ir priešprieša norui
Kaskart atsigręžti atgal.
 
Nenoriu į priekį,
Į skaudamą mūsų rytojų,
Kur nežinią amžiną
Lyg užkeikimą vežu.
Sakyk – ir išeisiu,
Juk kryžkelėj stoviu,
Tarp šalto tylėjimo,
Prigesusių savo akių...