Baltos rožės vazoje kvatojas,
Tartum laumės suveltom galvom,
Penkios nuotakos palikos prie altoriaus
Vysta, lyg jaunystė, paskubom.

Tamsios naktys temdo šitą salę,
Veda mus koridoriais klaidžiais-
Penkios nuotakos sustirusios, sušalę,
Jau atšipusiais spygliais

Meta nuometus per aštrų vazos kraštą,
Ilgus ilgus, papuoštus speigais.
Baltos rožės, jųjų grožis mąžta,
Laukia ryto kurs nebeateis.