Mano gėlėtuos sapnuos šoka vasaros margos plaštakės, 
Dar nėra ten žiemos, geltonuoja sode aviliai,
Ir vilioja žvilgsniu tokios mėlynos, mėlynos akys,
Pasitinka ten auštantį rytą paukštis ankstyvas žvaliai.

Nusimesiu ir aš savo rūbą naktinį marškonį, 
O moliniam puodely garuos mano plikinta ryto kava, 
Lyg tingus gyvūnėlis raivysiuos iš miego nenoriai
Ir į skambančią dieną atlieps mano mylimas draugas šuva.

Ten tavęs nebebus, tik laukinių gėlių aromatas
Skleisis gaiviai ir gardžiai, taip gardžiai už sodo kvepės, 
Tu žinok, sapnuose mano akys akis tavo matė, 
O sode brendo vaisius – saldinis gardus obuolys.
................

Nebeliko sapnų, tik tas svetimas žvilgsnis užbūrė, 
Sklandė margos viliokės plaštakės ir vėlei sutemo staiga...