Prieššventinis Kaunas
Tada toks nebuvai gražus. Ne, nebuvai.
Už durų užvertų praeidavo Kalėdų šventės,
Tik stalą motinos uždengdavo baltai,
O žvakių šviesoje prigesdavo ryškiausios lempos.
Nors gatvės nešvietė spalvom, tačiau jutai —
Jau Kūčių vakaras per miestą eina,
Žvelgei į dangų ir, rodos, jo toliuose matei
Sužibusią Betliejaus žvaigždę brangią.
Tiktai vėliau, jau valdžiai leidus, paskubomis,
Prieš pat metus Naujuosius,
Kas eglėm atvežtom žaliom, kas šakomis
Vitrinų langus puošė.
Seneliai šalčiai su snaiguolėm,
Linksmi, gerai įraudę,
Senus metus aplaistę uoliai
Naujųjų garbei šaudė.
........................................
Seni laikai seniai praėjo,
Tikėkim — jiems negrįžti.
Nūnai šventom Kalėdom
Visiems džiaugsmu nušvisti.
Laisvės alėjoj šviesų upė
Liepų šakelėm teka,
Gal ne lempelės — žvaigždės supas,
Praeiviams laimę žada.
Sodely orūs Prezidentai
Tikrai yra nustebę,
Gražiausią pasaką jiems neša
Žydrai sužibę medžiai.
Kas metai Rotušė didžiuojas
Visų gražiausia eglute,
Šiais metais stebina, puikuojas
Dar ir šaunia karusele.
Tokio šviesaus, spalvoto Kauno
Eilėraščiu neaprašyti.
Suprasi tikrą švenčių jausmą,
Jei pasiryši aplankyti.