Žarijos
Žarijomis pėdas
Glostau, kai
Išeini pro pravertas
Duris vidurnaktį.
Išgrįsdamas rūtų
Darželį mano
Sapnuose ir
Neleisdamas pabusti.
Auksinėmis plaštakėmis,
Pramerkdamas akis
Rytinio rūko
Apsvaigintas.
Kiauru samčiu
Bandai pripildyti
Vasaros atokaitoj
Išdžiūvusią sielą.
Grįžus ryte
Užveri duris;
Pėdas panardinu
Į vandenį.