Ša ša ša, sako šelmis vėjas,
Šiandien net man šalta,
Todėl ant kiškių tako išėjęs,
Kiškis rankas į šiltą paltą.
 
Šaltis gėlėm papuošė langą,
Glosto tylinčią medyje paukštę,
Kanda nemeiliai ištiestą ranką,
Kiša panosin varveklių puokštę.
 
Žingsniais matuoju lauką baltą,
Į mišką takelį lyg kelią suminu,
Sušilęs nusimetu šiltąjį paltą...
Koks metų laikas? Dabar neatsimenu...
 
Puolu į pusnį, sniege vartausi
Lyg pašėlęs naujų metų vėjas...
Pėdas radau – išbarsiu Ilgaausį,
Į sodą pagraužti buvo atėjęs.