Keistas yra dalykas,
kad žmonės ikšiol nežino
kas yra grožis.
 
Eina mergina
kraipydama klubus,
kraipydama gražų užpakaliuką,
kuris iš tiesų slaptoje yra baltas,
tarytum minkštas pyragas.
Argi šitai ne grožis,
einant jai iš paskos?
 
Keistas tai
akių ir širdies užbūrimas –
tų klubų kraipymasis
aukštyn ir žemyn.
Rodos juda pasaulio žemynai,
tokia šio sudėjimo svarba.
Ji iš tikrųjų graži
iš visų iš visų pusių.
 
Talijos gražumas būna ir tobulumas
– retai šedevruose benupiešiamas –
neleidžia atitraukti akių,
todėl iš paskos žingsniuočiau
kelio nebematydamas.
Betgi nepasivysi,
nebepatirsi, kokio ta mergina minkštumo.
 
Tai kam tada kūrėjas
sukūrė ją šitokią gražią,
jeigu ji neprieinama!
Tokiam ezopui kaip aš.
 
Kiek gyvenu, tiek pykstu
dėl pasaulio tvarkos netobulumo,
laukdams patobulinimo.