Po kiekvienos nakties arčiau į šviesą,
Mažiau dar vienu kalendoriaus lapeliu..
(Beje, ar juos kas nors dar plėšia?..)
Bet nesvarbu... Juk viskas laikui pavaldu...

Tik nepavaldžios mintys metų karuselei,
Vėl tūps lėktuvai... Ilgesys namo parves...
Ir maldoje širdies kertes atvėrę
Pajausim gomuriu ramybės dulkeles.

Nejau tik tiek? Nejau tik dulkės lieka
Tarp skubančių laike dienų?
O čia, įveikusios net gruodžio lietų,
Pakimba baltos snaigės ant langų.

Ir negalvok, kad jos tik popierinės
Išties, ir popierius yra trapu...
Ne viską laikas bėgantis ištrynė,
Sužibs Vakarė... Sėsim vėl ratu...
- - - 
Beliko tik kelių dienų Laukimas
Ir vėl viltingai ištartas – Tikiu...