Tu panaši man į vandens leliją.
Kaip vaiko miegas man esi graži.
Tave lyg iš dangaus lietus išlijo,
Mergele, į leliją panaši.
 
Na pasakyk, žavingoji gėlele,
Kodėl akių spindėjimo tu nebijai,
Ir nežvelgei kažkur toli į šalį,
Kai pro mane žaismingai praėjai?
 
Likau aš vienišas kaip senas vynas.
Tu nuėjai kraipydama klubus.
Mergele, šitokio liemens gėlyno
Mano gatvelėje daugiau nebus.