Krūvon sukrautos medžių šakos,
Boluojantys klevų kelmai,
Ir vos žymus per kiemą takas,
Kuriuo man širdį atnešei kadais.

Ir, rodos, jau nebus kam nusilenkti –
Pavėlavau... Nejau pavėlavau?..
Bet tebetvyro kvapas šventas
Ir akmenį dar žydintį matau...