Nerūstauk ant savęs
už pralietą jaunystėje
paikiojant meilės vyną.
Ant stalo kvepia obuoliai raudoni
iš subrandinto amžiaus sodo.
Kaštonai byra, beldžiasi į langą.
Akimis ganai kraštelį mėlynos
padangės.
Lakštingala treliuoja liūdną giesmę.
Pralietas meilės vynas
medumi iš avilių sukvimpa.
Nesigailėk, kad nebuvai, nesi, nebūsi
Afroditė. Tik paprasta mergaitė
rūbais – skarmalais,
atklydusi į ne tau suruoštą puotą.
Tik moteris, laimėjusi su metais
mąžtančiais lemtingą kovą.
Širdis sukrykščia girta
lašais pralieto meilės vyno.
Pasidabruotas plaukas –
šiandien menkavertis
tavo talismanas.
Nerūstauk ant savęs.
Ne tavo kojoms tos kurpaitės
krištolinės.
Vienatvės šokiui bus gerai
... nenudriskusios odinės.

2015-10-12