Toks didis jausmas dėkingumo –
Pasaulį vis kasdien matau –
Ir meilę... širdyje ramumą,
Viltį gyvoj knygoj skaitau.
Net dalinuosi ta malone –
Skania, kur uždega gyvent –
Kasryt lankau sielos svajonę:
Pilu ugnies, liepsnot... nesent.
Ir meilė ypatingo skonio,
Žemėj nėra ir nerasi,
Gal ją suvokia net ir medžiai, kloniai,
Kai lakstome širdy basi ...
...........................................
Toks didis jausmas dėkingumo –
Juk gyvenu, džiaugiuos, juokiuos –
Ir net tame paslaptingume
Išskalbt rūbus danguj rengiuos.