Artinas žiema

Pasidengė pasaulis baltu pūku,
Tokiu puriu, švariu ir šaltu.
Išeina rudenėlis rymetiniu rūku,
Pažliugusiu keliu, su padėvėtu paltu.

Nusėta žemė paslaptingom snaigėm,
Ir žvaigždės danguje atrodo lyg sušalę.
Pūga pakyla, krenta sniegas tartum sraigėm,
Visi laukai paniurę, kiek pabalę.

Vėl viskas keičias, puošiasi nauju rūbu,
Rudens sekundės baigia ištiksėti.
Štai pilnos gatvės paltų ir lapinių kailinių,
Žiema jau skuba – bijo nesuspėti...
Irma