aš tik šiaip sau
trumpam
ant tavo lūpų šią naktį
bučiniu nukritau
iš dangaus kuriam lemta snigti
ištirpau laikinoje šilumoj
tavo nekantrumo
sakai upė
du krantus meilėje skalauja
jai nereikia sakramento švento
bučiniu nukritau snaige ištirpau
nepalikdama pėdsako
ant tavo lūpų