Ak, mielas mano,
švelnumas vakaro – kaip tavo rankos šiltos.
Brandinas tyloje neišsakytų žodžių šilkas.
Laukimo šulinys vėl sklidinas pripiltas
aistrų medaus saldumo.
 
Ak, mielas mano,
išalkusi tavų laiškų artumo,
aksomo žodžių atvirumo,
įkalinta savam laike netobulumo,
Iliuzijų dangaus laivu plaukiu.
 
Ak, mielas mano...