Nuodėmė

Sunku įsivaizduoti priešaušry,
Kas dėsis vakarop,
Kada iš butelių ištraukta 
Begalybė džinų.
Žinos lošėjai, kad nebeišloš,
Bet abstinencija ir laužo, ir kankina.
Tad dozė įpročio už gyvastį svarbiau —
To reikalauja malonumų centras.
Kaip dar beprotį galima nubaust,
Jeigu jis krisdamas pamano,
Jog jau skrenda?
Ir purvas taškosi,
Ir krūpčioja auka.
Kam dar moralė — pasitaikė silpnas.
Ar skauda akmeniui suaižėjus kakta?
Kam jausmo saitai 
Arba žodžių tiltai?
Nusimazgojęs kruvinas rankas
Ar čia žmogus?
Nei siurbėlė, nei vilkas.
Keistais mutantais knibžda planeta —
Taikos balandžiai 
Šiltą kraują pilsto.

Prasikaltau ne Dievui,
O vaikams,
Kam pagimdžiau juos prieblandoms tirštėjant.
Ar jie tą džinų antplūdį atrems
Į sielas meilės šviesą susidėję?
Nijolena