Aš neturiu kam parašyt
Žinutės, laiško
ant balto žiedo,
klevo lapo…
Sulamdžiau popierių rašytą,
Nebėr minčių, kurias skaityt gali,
Aš neturiu kam parašyt
mėnulio šypsenos šešėliuos
Ar paklydimuose žvaigždžių.
Aš neturiu kam parašyt,
kaip noriu sniegą
liesti, tirpti, degti, jausti švelniai...
Suspausti saujoj šauktukus,
Ir įsirėmint jų taškuos po saulę –
Auksinę, degančią...
Aš neturiu kam parašyt,
Bet vis einu lyg cirko akrobatas tiesiu lynu,
jau dvidešimtą rudenį skaičiuojančiu.

Aš neturiu kam parašyt,
Bet vis einu einu einu
Lyg cirko akrobatas lynu...