Sudie, mano meile,
aš turiu pabusti,
vėl milijonas metų liks tarp mūsų
ir nebeliks jokių prisiminimų.
Kodėl šis sapnas nuostabus
nusipelnė tiek sielvarto –
turėt ir staiga pabust –
prarasti...
Kiek vėl naktų bemiegių
aš stebėsiu,
tą marmurinį mėnulio veidą?..