Rauda vėjuose godos
ir širdis ištuštėjus,
nesugrįši, jau rodos.
Ar buvai kur išėjęs?

Gal į kelią? Gal niekur?
Gal tik veltui blaškeisi,
kolei nieko nelieka,
ir jau nieko negeisi?

Tik atgal atsigręžti,
kur svajota, kentėta,
kur į ilgesio kraštą
širdies paukščio plazdėta.