Gyvenki be manęs, – nusviesti žemėn žodžiai...
Ir gruodis pasidaro toks pigus,
Kad jo naktis perku aš pusvelčiui bei godžiai –
Nėra dangaus, parduotas jau dangus.
 
Parduotas dar tada, kai jį lėktuvas kirto:
Tik laikinai, tik laikinai – palauk...
Ir prausės laikas tartum (ar ne tartum?) girtas,
Nes ilgesį norėjosi nuplaut
 
Tuo rudenio lietum, kuris kadaise, regis,
Mums buvo tarsi šventintas vanduo...
.....................................................................................
 
Kalėdinių snieguolių žydros žydros akys,
Kaip to dangaus,
Kurį tik man žadėjai atiduot...