Žolių krauju TAIKA rašau ant tanko,
Pušelės, pervažiuotos jo vikšrais miškuos...
Čia svetima kalba čaiži nublanko –
Žemės žaizdas tik vėsūs lietūs guos.

Rašau TAIKA, kur svetimi praėjo
Ir kur dabar aš su skausmu einu,
Rašau TAIKA ant sudraskyto vėjo,
Ant protėvių šventųjų pelenų!

Apgynę žemę, jie miškais įaugo
Į ją kaip pušys, ąžuolai, beržai...
Rašau TAIKA ant priešo ir ant draugo
Ir ant taikiklio, nušveisto švariai

Žolių krauju...