Padėsiu tašką sakinio gale,
Ir nubrauksiu žodžius,
Kurie baigia užknisti mane negyvai...

Baltam popieriaus lape,
Aš rašiau eiles ir dėliojau mintis,
Kurias ėmiau iš oro...
Kol galų gale, vieną akimirką,
Vienos sekundės dalyje,
Aš plačiai pramerkiau akis
Ir supratau, kad per daug klausimų uždaviau sau...

Mano drebanti ranka
Rašė mintis, kurias diktavo mano kažkuri sielos dalis...
Mano protas nevaldė visų tų žodžių, sakinių...
Aš nesistengiau rimuoti, nes tiesiog tais žodžiais springau...
Tie žodžiai strigo gerklėje,
Neapsivertė liežuvis tariant juos prieš save...

Aš juos braukiau ir braukiau
Lapo pradžioje, kol galų gale
Trūko kažkas mano viduje...
Kažkuri mano sielos dalis nustojo kalbėti su manim,
Ir ranka sustojo ties ta dalimi...
Ir tada supratau, ką aš visą laiką dariau...
Nuo ko visą laiką bėgau,
Nuo ko taip dusau...

Visus klaustukus sakinio gale
Aš braukiau ir į jų vietą paskutinius taškus įstačiau...
Kad užriščiau visus paliktus neužrištus mazgus...
Ir suvesčiau visus iki šiol nesuvestus galus...
Savo galvoje.