Kas tave taip užbūrė, kad tu nuolat šypsais
Kas pasakė, kad upė turi būt su krantais
Kas nustatė, kad laimei turi būt priežastis
Kas žinojo, ar šįryt tavo siela nušvis
Kas tau palietė širdį ir užliejo jausmu
Kas padėjo pakilti, kai tau buvo sunku
Kas lydėjo, globojo ir atstojo namus
Kas didžiausiuos pavojuos buvo uostas ramus
...
Kas tave taip užbūrė, kad tu  nuolat šypsais
Gal kad meilė bekraštė, upė tik su krantais