Pasivaikščiojimas
Ogi toks gražus pasivaikščiojimas
dviese po juodu skėčiu.
Dulksnos ir lietūs šneka į rudenį abiejų.
Ogi šitiek lapų nuvytusių, šalnų pakąstų
prikritę ant mūsų takų.
Šilagėlėms dangus ir mudu
pavydim melsvumo akių.
Ogi ir vėl prie upės pritykinom tykiai.
Kuri lyg sieliais nuplukdė kadaise jausmus.
Čiauška paukščiai, lietų pamiršę
į tylėjimą mūs abiejų.
Neužmirštuolės paskęsta ūkanose,
neprikeldamos meilės aistrų.
Ogi šitaip meiliai glamonėja mūsų upė
nuodėmių spalvos žaras.
Toks trumputis pasivaikščiojimas dviese.
Su užuomina: suplyšusios meilės netęst.