Ar tu žinai, kaip man patiko
Spalvingas sapnas – snaigės taškės,
Pūga... bet prie svajonių tiko,
Širdis net ir per sapną blaškės.
 
Tik ne laiku džiaugsmas nutrūko –
Liko širdy snaigių lengvumas,
Sapno ir pėdsakai nurūko –
Prasibundu... sniego baltumas.
.....................................................
Pūgoj nusmigs visi lašai kartėlio,
Snaigių banga ir širdį išskalaus,
Ir brydė pėdų, palikta ant sniego,
Vėl gyvą meilę šauks, gal reikalaus?
 
Nepavėluos ir niekad neapvils –
Baltumas ir tyrumas sielai tinka,
Meilė tik džiūgaus, malone apvilks,
Sveika, pūga, ji širdį tavo pasirinko.